Pagrindiniai nerūdijančio plieno elementai yra geležis, chromas ir nikelis, kurie turi didelę įtaką nerūdijančio plieno veikimui. Geležis yra pagrindinis nerūdijančio plieno elementas, suteikiantis plieno struktūrą ir stiprumą. Chromas yra pagrindinis nerūdijančio plieno atsparumo korozijai gerinimo elementas, kuris gali sudaryti tankią chromo oksido plėvelę ant plieno paviršiaus, kad būtų išvengta tolesnės korozijos. Nikelio pridėjimas gali pagerinti nerūdijančio plieno atsparumą korozijai ir kietumą, ypač aplinkoje, kurioje yra chlorido jonų. Be to, prireikus taip pat galima pridėti tokių elementų kaip molibdenas, titanas ir niobis, siekiant dar labiau pagerinti specifines nerūdijančio plieno savybes.
Nerūdijantis plienas pagal organizacinę struktūrą gali būti skirstomas į austenitinį, feritinį, martensitinį ir dvipusį nerūdijantį plieną. Austenitinis plienas turi gerą atsparumą korozijai ir suvirinamumą, dažnai naudojamas cheminių medžiagų talpyklų ir vamzdynų gamyboje; feritinis plienas pasižymi dideliu stiprumu ir tinka cheminei įrangai ir architektūriniams dekoratyviniams komponentams; martensitinis plienas dėl didelio kietumo tinka dilimui atsparioms dalims; dvipusis nerūdijantis plienas yra pastaraisiais metais sukurtas naujas nerūdijančio plieno tipas, pasižymintis puikiu atsparumu korozijai, tačiau kaina yra gana aukšta.
Nerūdijantis plienas turi platų pritaikymo spektrą, įskaitant statybą, chemijos pramonę, maisto perdirbimą ir kitas pramonės šakas. Jo geras atsparumas korozijai ir įvairi organizacinė struktūra leidžia gerai veikti įvairiose aplinkose.